- ridulys
- ridulỹs sm. (3b) 1. žr. riedulis: Juodi tiršti dūmai riduliais kilo pašelmenin, laužėsi pro atdaras duris, pripildė kalvę iki pat žemės J.Balt. Aušta aušrelė kai gelumbėlė, teka saulelė kai ridulėlis LTR(Ut). Kap ridulỹs pariduliuoja Vrn. | Jūs, svoteliai riduliai, dyki tamstų viduriai NS161. 2. ppr. pl. žr. riedulys 1: Sakė, kalnutėly mėlynas akmuo toksai, ridulys rš. Aliarmui nuskambėjus, kartu su jais puldavo per upokšnį, va, tais didžiuliais riduliais ir tuo lieptu rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.